2010 m. balandžio 26 d., pirmadienis

Stanley Kubrick: A Life in Pictures

Domėjimasis kinu neturi pabaigos. Bet turi atskaitos tašką. Režisierius X. Užsikabini, "pervarai" visus filmus, interviu, tada peržiūri visus dominančius filmus su aktoriais vaidinusiais, X'o filmuose, atrandi režisierių Y, peržiūri jo filmus, vėl atsirenki aktorius, jų filmus, randi režisierių Z... Gali būti ir kitaip, tas X'as nebūtinai - pradžių pradžia. Bet jis yra didysis X - atskaitos taškas, visatos centras, nuo jo prasideda istorija, o iki jo - priešistorė. Ir kiekvienas turime savąjį X. Manasis - Stanley Kubrick.

Viską ka matau, ką vertinu, net ir pats to nesuvokdamas, prilyginu jam ir jo kūrybai. Jis yra mano etalonas, mano vertybių sistema, jis yra visą stebinti akis. Amen!

Labai dažnai tenka išgirsti, kad pirmiausia reikia perskaityti knygą, prieš žiūrint jos ekranizaciją. Velniop! Man visada komiksai buvo patrauklesni, už knygos. O labiau už komiksus - filmai. Filmas apie Kubriko gyvenimo "knygą" - "Stanley Kubrick: A Life in Pictures". Ir aš labai rekomenduoju - visiems bent truputi besidomintiems šiuo režisieriumi, ar besiruošiantiems pažiūrėti kurį nors jo filmą, pirmiausia pamatyti šią dokumentinę juostą. Daug geriau, nei skaityti literatūrą, neaiškias recenzijas ir visiškai abejotinus IMDB komentarus. Šiame filme, gal ir ne per daug išsamiai, bet labai teisingai ir įdomiu kampu atvaizduotas Kubriko gyvenimas iki pat jo mirties, kalbama ne tiek apie pačią kūrybą, kiek apie paties Stanley santykį su ja, jo tvirtą ryžtą, kruopštumą ir neitikėtiną įtakingumą, autoritetą, kuriam klaupėsi pati Warner Brothers kompanija. Ir galiausiai asmeninį gyvenimą, jo šventovę, kurį jis kiek įmanydamas stengėsi atskirti nuo darbo.

Straipsnyje nešnekėsiu apie konkrečius filmus, nes manau kiekvienas nusipelno atskiro dėmesio, kurio galbūt gaus ateityje. O "A life in pictures" - yra puiki preliudija šiai nuostabiai pažinčiai.

Per penkiasdešimt kūrybos metų - keturiolika "pilnų metrų". Stanley gali būti laikomas pačiu lėčiausiu ir "neproduktyviausiu" režisieriumi kino istorijoje. Tikrai ne blogąja prasme. Nėra kito tokio režisieriaus, kuris taip kantriai ir atkakliai dirbtų savo darbą ir nepasiduotų spaudimui priimti greitus sprendimus. Jo kūryboje nėra etapų, nes kiekvienas filmas buvo etapas - ir kūrybine, ir gyvenimiška prasme. Kiekvienas išleistas filmas - užverstas lapas, kurio jis niekada nebeatversdavo. Beje dokumentiniame filme paminimas faktas, kad Kubrikas praktiškai niekada nedirbo su tais pačiais aktoriais ir netgi vengė kontakto su jais po filmo statybos (na, išskyrus Kirk Douglas, su kuriuo jis dirbo dviejuose filmuose, tačiau Spartacus buvo perduotas į Kubriko rankas įpusėjus gamybai todėl tai būtų vienetinis atvejis ir išimtis iš taisyklės, mano galva). Šis faktas, nors ir akivaizdus, tačiau man buvo netikėtas ir labai informatyvus, susidarant nuomonę apie šį režisierių.

Stanley, nors ir buvo lėtas ir viską darydavo pasvėręs "visus galus", niekada nestovėjo vietoje, niekada nesikartodavo, niekada ieškodamas sprendimų, nesikapstydavo po savo praeities darbus, o išrasdavo kažką naujo - dėl to jo filmai visi tokie skirtingi. Galbūt dėl to jis visada susilaukdavo - kiek pagyrų - tiek pat ir nesupratimo. Kiekvienas darbas - sensacija, vienų išaukštintas, kitų sumaišytas su purvu. Tie kas, rodosi, garbino jo paskutinį filmą - visiškai nesuprasdavo naujojo. Šlovė ir įvertinimas visuomet tempėsi paskui vėluodami mažiausiai dešimtmečiu. Kitaip pasakius, Kubrikas, nors ir lėtas, visuomet buvo priekyje, pralenkė savo laikmetį. Jis kūrė ateičiai.

Nesvarbu kiek aukštintas, kiek kritikuotas, tačiau visada ir visų vertintas su pagarba. Tai buvo žmogus, kuris dirbo ir kūrė pagal savo taisykles ir niekada jų nesulaužė. Primygtinai rekomenduoju pažiūrėti šį dokumentinį filmą tiek tiems, kas jau sukaupė visą jo filmografiją, tiek tiems, kas žino tik "Švytėjimą" ir faktą kad J. Nicholson'o scena su fraze "Here's Johny" yra pripažinta pati baisiausia siaubo filmų istorijoje(tiesa, aš asmeniškai norėčiau, kad Stanley šito filmo nebūtų sukūręs, ar bent neatrinkęs vaidinti Shelley Duvall ir išbraukęs keletą epizodų su tuo kvailu vaiku). Na ir aišku rekomenduoju "Stanley Kubrick: A Life in Pictures" tiems kurie, galbūt apskritai pirmą kartą girdi šį vardą ir šiaip ne taip perskaitė šį straipsnelį. Užteks skaityti knygas apie kaučingus ir success stories, vienintelis kelias į nemirtingumą - ištikimybė sau, savo tikslams ir nuoširdus darbas!

P.S. Shelley Duvall - tikrai nuostabi ir puiki aktorė, sukūrusi puikių vaidmenų pavyzdžiui Altmano filmuose, prie kurių būtinai prieisime ateityje. Tiesiog, mano manymu, jos pasirinkimas Shining'ui šiek tiek netikęs. Galbūt netgi galima spręsti iš to, kad Kubrikas filmavimo metu jai buvo labai reiklus ir net grubus(viena scena buvo perfilmuota 127 kartus!). Kita vertus, pasak jos, darbas Shining'e davė jai daugiau patirties nei visa jos karjera kine.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą